- ištvirkėliauti
- ištvirkėliáuti intr. siausti, išdykauti, paikioti: Ištvirkėliáuna vaikai Db. Išgirdęs, kaip Dundulis ištvirkėliauja, iškišo senis galvą iš samanų kupsto, kur jisai sau buvo guolį pasidaręs, ir juokiasi, kvatojasi V.Krėv. \ tvirkėliauti; ištvirkėliauti
Dictionary of the Lithuanian Language.